Profiliai / Lopaičių piliakalnis, šventvietė, šaltinis

Lopaičių piliakalnis

Piliakalnis

Londono Metropoliteno universiteto dėstytojas Aivaras Citronsas piliakalnį ir šalia esančią Šventvietę vadina žemaitišku Stounhendžu

Tai didžiausia Lietuvoje senoji šventykla po atviru dangumi. Spėjama, žemaičių kunigaikščio Vykinto pilies Tvarrmenės, prie kurios yra karaliaus Mindaugo sužeidimo vieta. Tai istorinis kompleksas, kurį sudaro: piliakalnis, spėjama senovės žemaičių šventvietė, mitologiniai akmenys, šaltinis. Dar kartais piliakalnis vadinamas Leibiške arba Tverų piliakalniu. Vakariniame piliakalnio šlaite rasti keramikos dirbiniai, kurie yra I  tūkst. po Kr. Taip pat spėjama, kad čia yra buvusios žynių valdos, tai leidžia teigti tokie faktai, kaip rasti Lopaičių akmenų dariniai, kurie gali būti susiję su sena religija ir papročiais. Labiausiai turistus čia traukia: observatorija (tai nedidelė dauba, kuri sudaro lygų apskritimą ir turi šlaituose išlikusius įvairaus dydžio akmenis), šaltinis (manoma, kad šio šaltinio vanduo turi gydančių savybių), norų akmuo (savo atsivežtą akmenuką padeda ant šio didelio akmens ir tikimąsi, kad noras išsipildys), vaisingumo akmuo (tai akmuo ant, kurio atsisėdus ir paprašius žmonės tikisi sulaukti šeimos pagausėjimo).